Vakaras buvo skirtas Lietuvos paveldui pristatyti. Tad ant sienų puikavosi raižiniai, padabinti juostomis ir verbomis, senuosius amatus pristatė filmukai rodomi specialiuose ekranuose.
Aš vaikščiojau kaip mažas vaikas ir negalėjau atsidžiaugti - čia lietuviška duona, o čia rūkytos kiaulių ausys, o va ten puikuojasi šakotis su šimtalapiu, o štai čia mėsytė ir vėžiukai, unguriai ir šamai. Mano skrandžiui buvo tikra šventė.
Iš tikrųjų buvo labai linksma. Svečiai gyrė puikią muziką, gardų maistą ir tiesiog laisvą atsmosferą. O ir patiems kojos pačios kilnojosi užgrojus lietuviškai muzikytei. Iš tikrųjų buvo šiek tiek netikėta, kai europinių institucijų "pingvinai" metė savo švarkus šonan ir įsisukdavo į linksmybių ratą. Lietuvių vyrai buvo šiek tiek santūresni, bet užtat lietuvaitės juos atsvėrė.
Daug ištvermės pareikalavo šokių nacionaliniais motyvais non- stop maratonas, nes tie, kurie pakliuvo į ratelį ir jo ištrūko po gerų 30-40 minučių. Išmoko ir austi, ir už ausų laikytis, ir susivyti kaip siūlai nepalikdami galo. Prakaitas varvėjo ne nuo vieno šokėjo kaktos.
Ypač daug simpatijų pelnė skrabalų virtuozas R. Šilinkas, R.Vilkončiaus pavadintas lietuviškuoju "iglesijumi", kurio publika niekaip nenorėjo paleisti. O jei kada reikės išversti skrabalų pavadinimą svetimtaučiui tai žinokit, jog angliškai jie - "wooden bells" :).
Šventėje net sutikome savo vestuvių fotografą, kuris čia buvo atvykęs su visa LT spaudos svita ir rengė video reportažą portalui lrytas.lt.
Žmonės kalba, kad šiai šventei "kniazinia" Prunskienė (viena šventės iniciatorių) iš gimtosios šalelės atvyko su dviem "furomis". Na, žinoma, juk reikėjo sutalpinti ir maistą, ir dekoracijas, ir visą "Bernelių užeigos" komandą :D. Įdomu, kaip atvyko spauda??? Irgi furoje... :) :) :)
Baigsiu kaip pasakose. Ir mes ten buvom, alų midų gėrėm, nieko burnoj neturėjom...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą