Rodomi pranešimai su žymėmis Aptarnavimas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Aptarnavimas. Rodyti visus pranešimus

2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą

Apie belgų aptarnavimą esu rašiusi ne kartą, bet tai tikriausiai neišsemiama tema. Penktadienį gavau bent kelis elektroninius laiškus su virusiniu filmuku apie tai, kaip belgai iš BLOGO klientų aptarnavimo sugebėjo padaryti neįtikėtinai GERĄ pokštą. Negalėjau jo neįdėti į blogą. Bent jau pasijuoksite. Nors tikiu, kad dauguma, esančių Belgijoje, jau jį matė, tačiau esantiems Lietuvoje ar kitur (mačiau, kad kažkas blogą atsiverčia net Honkonge...???) bus smagus vaizdelis.

Šįkart visos rykštės kliuvo vienam iš Belgijos operatorių - "Mobistar" - skambučių centrų. Nors pagalvojus, tai tie skambučių centrai turbūt visame pasaulyje vienodi ir ne kartą pats esate pakliuvęs į situaciją "Paspauskite...palaukite...perjungsime...tyrlirlirlirlir". Jungia tol, kol vėl turi skambinti iš naujo ir dėstyti savo problemą. Bėda sena kaip pasaulis, bet belgai į ją pažvelgė su gera humoro doze.

Šis vaizdelis buvo padarytas televizininkų BASTA ir transliuotas eteryje, tad jo kūrėjai tikėjosi, kad bent žinutė "Jūsų skambučių centras veikia išties blogai" pasieks adresatą. Žinoma, spauda jau kitą dieną nušvietė įvykį. "Mobistar" komentavo, kad tai buvo tik laikini sutrikimai ir nuo to laiko jau buvo priimta daugiau žmonių, kad sutrumpinti laukimo laiką (žinoma, kur jau ne :)), na o apsaugos darbuotojas Mathieu tapo žvaigžde. Jis iš tikrųjų puikiai ir profesionaliai atliko savo darbą, nors vienoje vietoje jau buvo betrūkstanti kantrybė. 


Laidos BASTA vyrukai jau atliko ir kitą  Tados Blindos vardo vertą misiją - įrodė, kad visi tie kvaili  televizijos žaidimai, kur skambini ir turi atspėti 6 raidžių žodį ir pan. - yra apgavystė. Po BASTA laidos, visi tie žaidimai Belgijoje buvo sustabdyti. Tikiuosi, kad galbūt kas nors greitai pridės ranką ir prie to filmuko, kad  būtų suprantamesnis ne tik flamandams.

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Neįtikėtinas pardavėjo akibrokštas

Jau iš ankstesnių mano įrašų turbūt pastebėjote, kad belgai negali pasigirti aukštu aptarnavimo lygiu. Lietuviai net juokelius kuria apie juos. Pavyzdžiui, jei palikai mašiną autoservise ir tikiesi, kad per dieną sutvarkys, nebūk naivus, nes tai nutiks tik tada, jei reikia tik pakelti ir nuleisti "kapotą" :).

Tačiau šį savaitgalį tikrai buvome apžavėti vieno pardavėjo elgesiu. "Carrefour" (mūsų "Maxima" atitikmuo) parduotuvėje žuvies skyriuje paprašėme pardavėjo (beje, salėje ir prie specializuotų skyrių daugumoje dirba vyrai, moterys tik kasose) kilogramo šviežių krevečių. Jis prikrovė maišą ir pasvėrė. Svėrė 300 g per daug. Vaikinukas kaip visada belgai ar tie patys prancūzai emocingai sureagavo ir nuėmė viršsvorį šonan. Tada rūpestingai pasvėrė kilogramą, užklijavo etiketę su kaina ir... subėrė tuos 300 g atgal į mūsų maišiuką ir užplombavo maišiuką. Mes žiūrėjome nesupratę, o jis pasakė, kad tai dovanų. Neįtikėtina. Tai pirmas atvejis mums esant Belgijoje. Tikimės, kad ne paskutinis, juk galų gale esam lietuviai, ar ne :) :) :)

2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Briuselio avialinijų paslaugumas

Šiandien į rankas netikėtai pateko bent 3 metų senumo Briuselio avialinijų reklama. Mintis tai graži, bet labai abejočiau, kad belgai taip stengtųsi dėl kliento, nes kiek teko susidurti - tai maždaug tavo problemos mūsų neliečia. Vat jei būtų taip, kaip reklamoje, būtų liuks.

Kažin gal prieš trejus metus taip ir buvo... O gal krizė verčia susiraukti belgus. Nežinia. Kol kas man tai didelė mįslė.

2008 m. lapkričio 11 d., antradienis

Unikali restorano sąskaita

Įsisiūbuojant belgiškam rudeniui grįžtu prie blogo, kuris jau šiek tiek panešėjo į našlaitį, nes ilgai buvau Lietuvoje, o po to dar įkurtuvės, kurios iki šiol dar nepasibaigė. Tad visa tai suvalgė daug laiko...

Bet šis įrašas ne apie tai, o apie unikalią sąskaitą restorane. Spalio pradžioje su draugais pietavome viename indiškame restorane. Aptarnavimas buvo tikrai geras, maistas vidutiniškas, bet užtat sąskaitos forma beprotiškai fantastiška. Štai ji.

Tiesiog ant paprasto sąsiuvinio lapo surašyta, kas ir už kiek valgyta. Gėrimai kažkodėl pelnė garbingą vietą kamputyje kaip kokie "secretai" vaikiškose atminimų knygose. Pripažinkite - unikalu. Ir dar tokioje ale pažengusioje šalyje. Juk ne Indijoje mes. Įdomu, kaip į tokią sąskaitą- faktūrą sureaguotų buhalterijos :).

Beje, jei kada Belgijoje sumanysite papietauti restorane, turėkite omenyje, kad dauguma jų dirba nuo 19 val. Na, išskyrus tuos, kuries įsikūrę ties "mamutų" (turistų- aut. past.) keliais.

2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Etiudas iš belgų aptarnavimo

Dideliu dėmesiu klientui belgai nepasižymi. Čia dažnai tenka susidurti su gan atsainiu požiūriu į kliento aptarnavimą. Čia klientas nėra visada teisus ir dažniausiai tavo problemos ir lieka tavo bėdomis.

Trumpas atsitikimas iš mūsų patirties. Vieną vakarą likus 1 val. iki IKEA parduotuvės uždarymo atvykome užsisakyti lovos, nes juk mūsų naujajame lizdelyje nieko nėra. Tam skyriuje buvo belikusi viena pardavėja, prie kurios jau buvo priėjusi anglakalbė šeima. Ji šiaip ne taip šlebezavojo ir stengėsi priimti užsakymą. Aiškiai matėsi, kad anglų kalba ją be galo varžo ir vargina. Mes jai šiek tiek padėdavome susikalbėti, tada ji suprato, kad mes - sekantys eilėje - taip pat anglakalbiai ir viltingai žvelgė į už mūsų stovinčia moterį. Manau, tikėjosi ją būsiant prancūzakalbe.

Kai atėjo mūsų eilė, buvo belikę galbūt mažiau nei pusvalandis iki darbo pabaigos. Jai sunkiai sekėsi su mūsų užsakymu, niekaip sistemoje negalėjo rasti reikiamos prekės, nors ji buvo kataloge ir ekspozicijoje. Galų gale jai beprakaituojant prie PC, nuskambėjo žinutė, skelbianti apie darbo pabaigą. Jos nušvitęs veidas buvo vertas fotografijos. Ji nuoširdžiai džiaugėsi, kad darbas baigiasi ir galutinai pareiškė, kad mūsų lovos nėra. Aš natūraliai paklausiau, o tai ką dabar darysime? Tikėjausi, jog ji sakys, kad reikia nueiti pas atsakingą žmogų ir pasitikslins situaciją, bet jos atsakymas buvo daugiau nei nerealus: "You have to wait". Aš paklausio "Ko?". O ji sau ramiausiai "Until it appears on the system". Suprask važinėk kas dieną ir žiūrėk, ar atsirado sistemoje, ar ne? :)

Mes vos tvardėmės juoku, tad apsisukome ir nuėjome sau, žinodami, kad teks sugrįžti rytoj. Tiesa, su ja koliotis palikome už mūsų laukusią moteriškę. Ji, beja, pasirodė taip pat esant anglakalbė. Pardavėja vos neišprotėjo. Ta moteris atsivežė vyrukus ir transportą, kad galėtų atsivežti reikalingus daiktus, o belgė aiškino, kad jai darbas baigėsi ir viskas. Tai net nežinom, kaip ten baigėsi...

Beje, kitą vakarą, toje pačioje parduotuvėje vaikinukas mūsų užsakymą sutvarkė per 5 min. Pagirtina.