Originalus moliūgų pardavimo būdas

Oi, šitas įrašas bene 2 mėnesius kabojo tarp žemės ir dangaus, kol paleidau jį į gyvenimą. Vaikai kiekvieną dieną traukia dainelę apie stiprų ir drūtą moliūgą, tai kažkaip ir prisiminiau nebaigtus darbus. Kiekvienas išlaukia savo valandos. Yra jau ir bene pusę metų laukiančių. Ateis ir jų eilė. Gal spėsiu iki kol teks su Belgija atsisveikinti :)...

Istorija nutiko rugsėjį, kai žvalgiausi moliūgų šventės ir vienų moliūgų augintojų svetainėje užmačiau, kad jie kaip tik pastatė neįtikėtiną įrenginį. Pasidarė neįtikėtinai smalsu ir labai greitai nuvažiavom patikrinti. Ten tokių tikrintojų visai nemažai rinkosi, visi aplink kaip kokioj parodojo vaikščiojo ir į ūsą šypsojos.

Štai žemiau esančioje nuotraukoje - tas aparatas. Prancūziškai vadinasi "Distributeur", angliškai sakyčiau "vending machine", bet va kaip lietuviškai ir nežinau - gal koks paskirstiklis ar dar koks blūdas iš www.vlkk.lt svetainės. Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodžiui "distributor" siūlo tokius žodžius kaip "platintojas" ir "skirstytojas", bet šiuo atveju netinka, nes čia visgi ne žmogus, o daiktas. Gal kam teko ką nors panašaus girdėti, kas tiktų šiuo atveju? Nes jau labai smalsu pasidarė, kaip čia jį gražiai lietuviškai užvadinus.

Turbūt kaip jau supratote, šis įrenginys parduoda moliūgus. Jis yra didelių gabaritų, iš esmės medinis su plastikinėmis detalėmis ir veikia visiškai ekologiškai- be jokios elektros. Nereikia mėtyti jokių monetų, spaudyti jokių sudėtingų ar nesudėtingų kombinacijų, ir trankyti, kad galų gale iškristų tavo nupirkta, bet užstrigusi pakeliui skardinė.

Kaipgi jis veikia? Priėję išsirenkate norimą moliūgų rinkinį (kainos taipogi nurodytos)...

...skambinate nurodytu telefonu ir pasakote, kurių lentynų moliūgai jus domina. Tiesiog pasakote jų numerius...

...jums pasako kodus. Jūs juos susukiojate...

...ir voila! (kaip netikėta :)) durelės atsidaro...

... pasiimate moliūgus. Pinigėlius paliekate po apverstu gėlių vazonėliu (jei lygiai neturite, paliekate kiek turite į didesnę pusę, o kai kitą kartą atvažiuosite, galėsite sumokėti mažiau. Žinoma, jei atvažiuosite :))...

...uždarote dureles ir nusukate kodą. 

Ne visai tobulas įrenginys, bet man labai mielas tuo, kad žmonės pasitiki. Savaime suprantama, kad moliūgai, kurių pas juos kaip šieno, ne kažin kokia neįkainojama vertybė, bet vis tiek. Iškart kažkaip natūraliai pagalvojome, kad oi, Lietuvoje tai jau toks nestovėtų. Bet po to apsigalvojome, kodėl gi ne. Stovėtų. Tik svarbu, kur jį pastatytų, tiksliau kokio kontinegnto teritorijoje. Briuselio centre irgi jį išlaužytų, apipaišytų, dar ir padegtų turbūt kokios nors čiabuvių šventės proga.  

Jei užsinorėsite moliūgų nusipirkti, tai adresas čia.

Moliūgai moliūgėliai

Geltona. Žalia. Morkinė. Raudona. Krentantys lapai. Gilės. Kaštonų pilnos kišenės. Moliūgai. Obuoliai. Basos kojos. Ir plius 28. Štai toks mūsiškis paskutinis ruduo Briuselyje. Neįtikėtiną karščio bangą dovanojo motinėlė gamta bent kokias dvi savaites. Spėjome ir jūroj pabraidyti, o kai kas net ir išsimaudyti, atsibėgioti parkuose basomis, sudalyvauti moliūgų šventėje, maloniai pasivaikščioti mieliausiame Waterloo blusturgyje ir dar Villers - la - Ville vienuolyną aplankyti. Rodos, kad tokiu oru namo eiti nevalia- reikia būti ir būti lauke, gerti tą saulės šilumą, nes vėl jos sulaukti užtruks. 

Likus mažiau nei metams iki grįžimo Lietuvėlėn kažkaip gyvenu laukimo ritmu. Rodos, kad jei leistų, jau šiandien pat susikraučiau daiktus ir maučiau iš čia mielu noru. Kažkiek jau viskas pabodę, kažkiek jau viskas kartojasi, norisi naujovių, o dar ir visa rotacijos kompanija jau apšilo kojas Lietuvoje. Pavydu šiek tiek... Bet puikiai suprantu, kad dar reikia čia gyventi ne laukimu, o mėgavimusi. Tad tą ir bandome daryti, ieškodami šviežienų. Šįkart aptikome moliūgų šventę, kurioje nebuvome buvę ir visi drauge jon išsiruošėm.

Koks rezultatas? O gi pamatėme tiek rūšių moliūgų, kiek dar nebuvome matę- tarp jų ir mėlynų, ir žalių, metro dydžio ir vos kelių centimetrų. Žodžiu, gyvasis moliūgų muziejus, kuriame tiesiog negali nepirkti :). Kilogramas kainuoja 1,5 euro su tam tikromis išimtimis, kai tiek pat kainuoja vienetas. 

Sudalyvavome spalvų ir skonių fiestoje. Nes čia pat, prie spalvotų moliūgų dėžių, puikavosi visas stalas moliūgų gardėsiais: saldžiais ir nesaldžiais pyragais, uogienėmis, pagardais, fri moliūgų juostelėmis (ypač susižavėjome šiomis). Imkit ir ragaukit. Tiesa, buvo galima įsigyti tik uogienių, o mums itin patikusio pagardo receptą padovanojo.

Beprotiškai karštą dieną visi gaivinosi alumi, o vaikus kažkodėl maitino gardžia, bet šilta moliūgiene. Na ir mes prieš šviežią ir naminę moliūgienę neatsilaikėme, bet prisiglaudėme su ja ir dar moliūgų dešrele pavėsyje, nes jau beveik tirpome kaip besmegeniai pavasarį.

Dar vienas būtinas švenčių atributas- linksmybės. Kaip gi be jų? Vaikai mielai karstėsi ant šieno, uostė jį ir nors skundėsi, kad bado, vis tiek ant jo kabarojosi. Sūpynės, padarytos iš paprasčiausių šieno kupetų ir lentos, kaip magnetas traukė vaikus. Na, o manieže pasirodė klounai, šokantys žirgai. Vaikų laukė lėlių teatras. Smagumėlis!

Nors pati didžiausia pramoga bent jau mūsų vaikams buvo moliūgų rinkimasis. Leidome jiems išsirinkti po 3 mažyčius dekoratyvinius moliūgus, bet jie tarsi mūsų negirdėjo ir krovė viską iš eilės, jiedu turbūt buvo pasiruošę susikrauti visą derlių. Juk iš tikrųjų tos spalvos ir formos užburia. O namie moliūgai pasitarnavo kaip patys puikiausi žaislai. Bent jau kelias dienas kitų žaislų nereikėjo.

Taigi jei sumastytumėte kitamet apsilankyti moliūgų karalystėje užsukite šiuo adresu. Tiesa, jų pačių įsigyti galite dar ir visą spalio mėnesį. O savaitgalį prieš šventę, jie organizuoja moliūgų rinkimą. Manau, taip pat puiki pramoga bevaikiams arba su didesniais vaikais, nes pabraidyti po aukštą žolę yra kas. Būtinai išbandykite!!! Moliūgai skanu! Jau dabar pradėjau rinkti moliūgų receptus, nes juk reikia juos suvalgyt :)

Na, o kitą savaitgalį žadam lėkti obuolių rinkt ir sulčių spaust. Beje, taip pat su atrakcijom. Jei bus kas įdomaus parašysiu. O dar kitą- bulvių šventė. Žodžiu, kaip visada sakiau, belgai pasidaro šventę iš nieko. Valio jiems!