Taip. Būtent taip įsivaizduoju rojų. Žydintį ir spalvotą. Bet ten dar nesiruošiu, tad keliavau į Keukenhof'ą, kuriame akys ir galva svaigsta nuo spalvų. Deja, nuo žmonių gausos taip pat...
Šiemet milijonais tulpių Keukenhofas pražydo jau 60-ąjį kartą. Būtent 1949 m. Olandijos miestelio Lisse meras W. Lambooy palaikė svogūnėlių augintojų iniciatyvą rengti parodą ir ją finansavo. Tuomet parodoje dalyvavo 40 svogūnėlių augintojų ir eksportuotojų, šiandien jų - net 93. Sakyčiau, novatoriškas ir toli į ateitį žvelgiantis buvo tuometinis meras, užtikrinęs vietovės vardo garsinimą ir turistų (su jų pinigėliais) pritraukimą iš viso pasaulio.
Įdomi ir pavadinimo kilmė. Vietoje, kur dabar randasi Keukenhofas, XV a. buvo nepaliestos gamtos lopinėlis, kuriame būdavo medžiojama, o taip pat renkamos žolelės vietinės pilies virtuvei. Štai jums ir pavadinimas Keukenhof - virtuvės sodas.
Šiandien tai jau toli gražu ne sodas, o visas miestelis. Jį apeiti tikrai užtrunka, mes to padaryti labai sąžiningai net nesugebėjome, o gal ir nebuvo tokio tikslo...
Labiausiai patiko kūrybinė erdvė "Inspirational gardens" ("Įkvėpiantys sodai)". Tai tarsi mini sodai prie tavo namų. Įdomu tai, kad juos kuria vienos šeimos - Van Beieren - nariai. Jų senelis Gerbrand perdavė savo palikuonims meilė sodui ir augalams, tad kasmet jo palikuonys kuria vis naują grožį . Idėjų tikrai galima pasisemti. Juose dar kartą įsitikini, kad stebuklai glūdi paprastuose dalykuose.
Ieškojome "Almos" tulpės. Neradome. Bet užtat radome rožinę "Perestroykos" rūšį. Gėlės pavadinamos gan taikliai. Pavyzdžiui beveik juoda tulpė - "Night lady", o pilnavidurė baltoji - "Ice-cream", švelniai plevenanti baltai rausva - "Angelique" ir t.t. Bet kodėl "Perestroyka" rožinė...? Turit minčių?!
Keukenhofe ne tik gėlės. Čia ir vaikų žaidimo aikštelė, mini zoologijos sodas, labirintas (kuriame man visai nejauku buvo, nes galvojau, o jei taip čia užstrigčiau su vaiku :)), didžiulė šachmatų lenta, malūnas, laivelis plaukiojantis tarp tulpių plantacijų, o kur dar teminės šventės kas savaitgalį. Na, veiklos tikrai nemažai.
Dar pastebėjome labai daug rusų tautybės žmonių. Tiesiog ten jų knibždėte knibždėjo. Įtariu, kad kokių 50 autobusų juos atvežė :). Daugumą jų damų vilkėjo vos ne vakarines, koktelines sukneles, buvo pasitempusios, su įmantriomis šukuosenomis. Na, žodžiu kaip tik į parką, nutrinti savo aukštakulnių :) :) :)
Ar grįšime tenai dar kartą? Manau, kad taip. Būtinai. Nes tai tarsi savotiškas pasisveikinimas su bundančia gamta. Tuo pačiu labai geras poilsis su energijos užtaisu. Tik nekartosime klaidos vykti ten savaitgalį - pabandysimes ištaikyti vidury savaitės. Beje, geriausias laikas vykti į šią parodą - turbūt apie balandžio vidurį. Nors ir dabar žiedų užteko, tačiau šiltnamiuose jau daug kas buvo nužydėję. Tad keliaukite, uostykite ir žinoma fotografuokite.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą