2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Kaip gydomi vaikai





















Tik gerokai likimo pastumėti gavome progą susipažinti su universitetinėmis vaikų klinikomis Briuselyje. Buvome nustebę sužinoje, kad visos klinikos, jose dirbantys specialistai specializuojasi būtent neonatologijoje ir pediatrijoje.

Taigi šį kartą apie HUDERF - Hopital Universitaire des Enfants Reine Fabiola. Kaip galima suprasti iš pavadinimo ligoninė pavadinta dabartinės karalienės Fabiolos vardu. Prie ligoninės pagrindinio įėjimo stovėjo jos ale bronzinis biustas (žinoma, daug jaunesnės :)), tačiau vėliau jis dingo. Taip ir nežinome, ar kas pasisavino iš tos didelės meilės karalienei ar ištempė kokiam nors kasmetiniam valymui.



















Šiuose tikrai gan nemažuose rūmuose gydomi ir slaugomi patys mažiausieji. Tik patekęs į tokią aplinką supranti, kiek tokių žmogučių daug ir, kad jie susiduria su ne ką mažesnėmis problemomis nei suaugusieji.

Kas iškart krenta į akis? O gi tai, kad šiose klinikose nėra nuobodžių pilkų koridorių, nutrintų kėdžių ir piktų daktarų veidų. Čia viskas spalvota, linksma ir žaisminga. Pavyzdžiui, mobilus rentgeno aparatas tarsi žirafa.





















O viename iš laukiamųjų suoliukas tarsi lėktuvas. Kiekviename kabinete animaciniai ir knygų herojai, plakatai, iškarpos, aplikacijos, įvairūs vaikų piešiniai ir nuotraukos.














Daktarai ir seselės taip pat neatsilieka. Rengiasi žaismingais rūbais su ančiukais, šuniukais ir pan. Stetoskopai papuošti žaisliukais, o tarp medikų populiarūs guminiai batai (croksai) taip pat padabinti įvairiais žaismingais elementais. Taip, kad vaikas net nespėja suvokti, kas jam daroma, kol viską spėja apžiūrėti.

Šiose klinikose nėra koridorių ar laukiamųjų, o gatvės ir aikštės su savo pavadinimais. Juk taip smagiau, ar ne? Mums itin artima buvo mažosios istorijos gatvė.















Skyrių pavadinimai tik tarp kitko. Svarbiausia - piešinukai kaip drugelis, balionėlis, vaikutis ant rankų ir pan. Registratūroje duoda atitinkamą skyriaus lapą su paveikslėliu ir liepia sekti nuorodas. Štai kardiologijos skyrių gali rasti sekdamas širdutės paveikslėlį, LOR - drambliuką, pneumonologijos skyrių - aitvarą, radiologijos - skraidančią lėkštę ir t.t.. Kiekvienas vienaip ar kitaip susijęs su konkrečia sritimi.















Mūsų kelrodė žvaigždė šioje ligoninėje buvo mažas vaikiukas, laikomas rankytėse. Jis mums tapo kone ikona :)















Praleisti viename skyriuje 47 dienas ne mažas iššūkis. Užtat pažinome beveik visas neonatologijos skyriaus kerteles ir užkampius.

Šis skyrius pavadintas Koalos vardu, nes koala visada su savimi nešiojasi savo vaikelį. Ko nepasakyčiau apie belgus. Tiesa pasakius, labai daug mažutėlių čia likdavo be tėvelių gan ilgai. Taip, jie galėdavo ateiti 24 val. per parą, bet kai kurie pasivargindavo ateiti tik kelias valandžiukes. Nesuprantama mums - lietuviams.















Taigi Koalos skyriuje vienu metu gali būti hospitalizuojami 22 mažyliai. Daugiausia čia skruzdėliukų, sveriančių apie 1,5 kg. Anot seselių, jiems vidutiniškai čia tenka praleisti apie 3 mėnesius, kol pasiekia reikiama svorį, pradeda patys valgyti.





















Dauguma leliukų guli bendroje salėje, kur juos prižiūri visa seselių ir broliukų :) komanda. Taip pat yra 5 mamos-vaiko kambariai, kur gali nakvoti ir mama. Šios palatos dažniausiai tenka tiems, kurie yra gan geros sveikatos, stiprūs ir yra maitinami mamos. Įdomu, kad kiekvienas kambarys turi savo pavadinimą, o ne numerį. Jis susijęs su piešiniu palatoje. Štai, pavyzdžiui, mes buvome įsikūrę "Eau de mère" (liet. - mamos vanduo) kambaryje. Čia piešinys palatoje, o prie durų nupiešta daug mažesnė jo kopija.















Labai nedaug naujagimių, esančių čia, gali valgyti patys. Todėl kaupiamos pieno atsargos. Visos mamos keliauja pieno keliu (toks ir paveikslo, esančio žemiau, pavadinimas), vedančiu į kambariukus pienui nusitraukti...















... ir per savaitgalį susidaro štai toooks pieno bankas. Vėliau pienukas keliauja į laboratoriją, kur tikrinama dėl bakterijų (nes ligoninėse jų gausu) ir grįžta pas vartotoją, kurie mielai jį niamnioja.















Skyriaus koridoriuje ant sienos tarsi gyvos kelios klevo šakos. Jų lapeliai skirti šio skyriaus ligoniukams.















Mes taip pat turėjome savo :) Išeidami vardo lapelį pasiėmėme atminčiai ;)







4 komentarai:

  1. Labai idomu ir grazu... nors ir trputi liudna.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nu va, ir vaikams kur kas mažiau baisu! Juk rentgeno aparatas labai labai baisus, o žirafa tokia miela.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Su tuo baisumu tai visaip būna. Juk kartais vaikai daugiau nieko nemato, o tik baltą chalatą, bet apskritai tai taip, jie ten turi savo puikiuosius metodus.

      Panaikinti
    2. Galima būtų ir chalatus siūti iš žirafos raštų audinio.:D

      Panaikinti