Noriu papasakoti apie vietą, kur miesto vaikams (žinoma, ne tik) galite parodyti, kaip auga braškės, ridikėliai, svogūnai, špinatai, salotos ir visos kitos daržo gėrybės. Kartu su jais arba patys vieni rauti rauti, dėti krepšin, o po to už viską gražiai susimokėti. Jei mano šviesaus atminimo diedukas pamatytų - numotų atsainiai ranka arba pasukiotų pirštą prie smilkinio už tokius šposus.
Ta vieta vadinasi Marie's Garden, kuri skelbia "We grow it, you pick it" (angl. - Mes auginame, jūs renkate). Ir nors pas mus jau pačius pradeda žydėti pomidorai, sudygo salotos ir sparčiai stiebiasi ridikėliai bei dar šis tas, važiavome į šią vietą labiau dėl pramogos vaikams, nes jau mums ankšta tos Belgijos kažkaip. Vis norisi naujos patirties, įspūdžių, o neaplankytų vietų (jei tai ne muziejus arba olos) beveik nelikę.
Marie's Garden rinkoje naujokai. Jie savo daržus atvėrė tik birželio 1 d. Taigi išskėtę rankas laukia lankytojų, kalba prancūziškai, flamandiškai ir angliškai. Aš tik įžengusi į jų teritoriją pasiteiravau, kiek kainuoja braškės, nes labiausiai dėl jų susigundėme ten nuvykti. Pasirodo, 8 eurai už kilogramą. Aha, daugoka. Griebiau jautį už ragų ir paklausiau, kodėl brangiau nei parduotuvėj, juk dar patiems reikia ir atvažiuoti, ir susirinkti. Man labai maloniai papasakojo, kad čia visos daržovės auginamos ekologiškai, kad dirvą paruošti jiems užtruko 3 metus, kad parduotuvėje esančios braškės auginamos vandenyje, o ne dirvoje, todėl jos neturi tikrojo skonio (ridikėliai irgi), kad Belgijos braškių rojuje Wepion braškės kainuoja 16 eurų už kilogramą ir yra ne ekologiškos, o šios ekologiškos. Dėl pastarojo fakto nesu tikra, ar taip nugirdau, bet rodos ir vyras taip išgirdo, bet kitą dieną, kaip tyčia važiavome pro Wepion'ą ir braškių kiogramas ten kainavo 6-7 eurus. Na, bet čia ne esmė. Žodžiu, tas malonus vyriškis mus įtikino. Kur jau ten, vaikai tiesiog spirgėjo: juk buvo apsiavę botais ir nusigriebę po vaikišką karutį. Metas žaisti daržininkais!
Sistema veikia taip. Gavome žemėlapį, kur kas susodinta. Žaliai pažymėtos uogos ar daržovės - galima skinti, visa kita - dar auga, neliesti. Žemėlapyje taip pat pažymėti takeliai, kuriais galima eiti. Ateityje jų bus daugiau ir nereiks aplink vaikščioti, nes kol kas želia žolė ir reikia palaukti, kol ji sutvirtės. Taigi, kai pavyksta su karučiais - va čia buvo smagiausia dalis mano vaikams - nusigauti iki norimo taško, randi lentelę, ant kurios parašyta, kas toje vietoje auga (tiems, kurie nepažįsta :)) ir, kiek tas gėris kainuoja. Viskas. Eini, pjauni, rauni ar renki ir dediesi į savo karutį. Žinoma, saiko jungiklį reikia įsijungti, nes toks jausmas, kaip pas save darže, kur niekas nekainuoja. Po to važiuoji į palapinę ant svarstyklių ir susimoki.
Pirmiausia pasisveikinome su ridikėliais. Iškart išroviau ir nubraukusi žemes suvalgiau vieną. Įspūdis - kad štai tikrieji ridikėliai!!! Kaip pas mamą! Pagaliau, pajutau kartumo prieskonį benuryjant, nes parduotuvėse jie tarsi vandens pripilti. Gardūs jie ir tikri.
Kai mes lankėmės buvo gan vėjuota, tas skubėjome į braškių šiltnamius. O ten žadėjome leisti vaikams susirinkti kokį kilogramą. Bet kur ten... Buvo kaip su tais obuoliais - labai jau smagiai renkasi didelės, gražios ir raudonos. O vaikai tai išvis buvo raudonais delnais ir veidais. Mūsų Vėjas- braškių siaubas :) :). Ir mes patys ragavome beskindami, jausmas - tarsi skini savo braškes. Nepiktnaudžiavom, bet uogą kitą įmetėm burnon. Juk reikia įvertinti, ką čia skinam. Skanios, tikros braškės.
Ar dar sugrįšim? Taip. Nors žadam išbandyti dar vieną tolimesnį braškių tašką, bet šis arti Briuselio, labai patiko vaikams, smagu pasivaikščioti ten, kur beveik tylu ir kur ramiai ganosi karvės, o po rinkimo labai smagu prisėsti ir papiknikauti. Tarsi po talkos.
p.s. už vietos užrodymą dėkojam Ligitai.
