2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

Pasakų miestelyje

Dar vienas iš gyvenimo Belgijoje ypatumų, kad ši šalis turi daug kaimynių, kurias gali vos ne ranka pasiekti. Maždaug 100 km atstumu nuo Briuselio Olandija, Vokietija ir Prancūzija, o už 200 km - Liuksemburgas. Taigi keliauk į sveikatą, jei tik yra noro ir jėgų. Laiko reikia taip pat.

Prieš kelias savaites keliavome į Vokietiją, Monschau miestelį. Jei norite pasijusti tarsi pasakos herojus - jis kaip tik jums. Įsikūręs dauboje, apsuptas miškų, išraizgytas mažomis senovinėmis gatvelėmis, su raganiškomis iškabomis ir vokiško stiliaus karkasiniais namukais. Toks yra Monschau.

















Kodėl jis toks? Nes jo architektūra nepakitusi jau 300 metų. Antrojo pasaulinio karo naikinamoji galia aplenkė šį slėnį ir šiandien galima grožėtis tuo, kas reta pamatyti. Netgi pilies liekanos yra gan solidžios. Tiesa, pilis nukentėjo ne nuo karo, o nuo žmonių. Monschau pilis buvo patekusi į privačių žmonių rankas. Šiems, žinoma, reikėjo mokėti mokesčius už ją kaip už nekilnojamąjį turtą. Sunkmečių jos gudrūs savinininkai tiesiog nuplėšė stogą, kad pilis nebetektų pastato statuso. Mokėti nebereikėjo, tačiau pilis pradėjo irti. Ir tik vėl patekusi į gerąsias rankas atgijo.

Šiandien jos prieigose rengiami koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Pavyzdžiui, Monschau Klasika - operos festivalis, kuriame skamba kūriniai nuo Verdžio ir Mocarto iki Pučinio.

Man tai žinokit pavydu, kad tokie maži miestukai, teturintys vos 13 000 gyventojų, sugeba rengti tokio lygio renginius, turėti traukinuką, pūsti stiklą, turėti spausdinimo ir alaus muziejų ir t.t. O mūsiškė provincija snaudžia...nes tingi...nes nėra iniciatyvių žmonių...

















Be pilies yra dar nedidelių kalvų su gynybiniais įtvirtinimais ant jų. Bet mes jau palikome juos ateičiai, kai mažoji vaikščios, nes nešti apie 20 kg aukštyn žemyn visai ne sexy, ar ne? :) Užteko ir šio kopimo į tą pilį. Žinokit, su vaiku ir su vežimėliu visai ne kas stumtis stačiu akmenimis grįstu taku į viršų...

















Dar vienas miestelio akcentas - smagiai juo vinguriuojanti srauni upė Rur, kurios malonus šniokštimas gaivina gausybę turistų. Tikrai. GAUSYBĘ.
























Turbūt nereikia nė sakyti, kad mažos, jaukios parduotuvėlės čia dirba ir sekmadieniais. Restoranai, kavinės taip pat. Nors mūsų pasirinktoji valgymo įstaiga negali pasigirti puikia virtuve, bet tikiu, kad galima ten tokią rasti. Bet tikriausiai miestelio užkampyje, o ne ant turistų maršruto, nes juk jie valgo bet ką :)

















Puiki miestelio panorama atsiskleidžia pakilus dar aukščiau pilies - į apžvalgos aikštelę. Arba galima užvažiuoti ten automobiliu (mūsiškis variantas). Tuomet visas miestas kaip ant delno, nors imk ir neškis...

















Verdiktas: grįžti verta :)

1 komentaras:

  1. Labai patiko aprasymas, kaip tik ruosiames greitu laiku ten apsilankyti. Aciu uz informacija :)

    AtsakytiPanaikinti