2011 m. spalio 5 d., trečiadienis

Moliūgai moliūgėliai


Geltona. Žalia. Morkinė. Raudona. Krentantys lapai. Gilės. Kaštonų pilnos kišenės. Moliūgai. Obuoliai. Basos kojos. Ir plius 28. Štai toks mūsiškis paskutinis ruduo Briuselyje. Neįtikėtiną karščio bangą dovanojo motinėlė gamta bent kokias dvi savaites. Spėjome ir jūroj pabraidyti, o kai kas net ir išsimaudyti, atsibėgioti parkuose basomis, sudalyvauti moliūgų šventėje, maloniai pasivaikščioti mieliausiame Waterloo blusturgyje ir dar Villers - la - Ville vienuolyną aplankyti. Rodos, kad tokiu oru namo eiti nevalia- reikia būti ir būti lauke, gerti tą saulės šilumą, nes vėl jos sulaukti užtruks. 

Likus mažiau nei metams iki grįžimo Lietuvėlėn kažkaip gyvenu laukimo ritmu. Rodos, kad jei leistų, jau šiandien pat susikraučiau daiktus ir maučiau iš čia mielu noru. Kažkiek jau viskas pabodę, kažkiek jau viskas kartojasi, norisi naujovių, o dar ir visa rotacijos kompanija jau apšilo kojas Lietuvoje. Pavydu šiek tiek... Bet puikiai suprantu, kad dar reikia čia gyventi ne laukimu, o mėgavimusi. Tad tą ir bandome daryti, ieškodami šviežienų. Šįkart aptikome moliūgų šventę, kurioje nebuvome buvę ir visi drauge jon išsiruošėm.


Koks rezultatas? O gi pamatėme tiek rūšių moliūgų, kiek dar nebuvome matę- tarp jų ir mėlynų, ir žalių, metro dydžio ir vos kelių centimetrų. Žodžiu, gyvasis moliūgų muziejus, kuriame tiesiog negali nepirkti :). Kilogramas kainuoja 1,5 euro su tam tikromis išimtimis, kai tiek pat kainuoja vienetas. 

Sudalyvavome spalvų ir skonių fiestoje. Nes čia pat, prie spalvotų moliūgų dėžių, puikavosi visas stalas moliūgų gardėsiais: saldžiais ir nesaldžiais pyragais, uogienėmis, pagardais, fri moliūgų juostelėmis (ypač susižavėjome šiomis). Imkit ir ragaukit. Tiesa, buvo galima įsigyti tik uogienių, o mums itin patikusio pagardo receptą padovanojo.


Beprotiškai karštą dieną visi gaivinosi alumi, o vaikus kažkodėl maitino gardžia, bet šilta moliūgiene. Na ir mes prieš šviežią ir naminę moliūgienę neatsilaikėme, bet prisiglaudėme su ja ir dar moliūgų dešrele pavėsyje, nes jau beveik tirpome kaip besmegeniai pavasarį.


Dar vienas būtinas švenčių atributas- linksmybės. Kaip gi be jų? Vaikai mielai karstėsi ant šieno, uostė jį ir nors skundėsi, kad bado, vis tiek ant jo kabarojosi. Sūpynės, padarytos iš paprasčiausių šieno kupetų ir lentos, kaip magnetas traukė vaikus. Na, o manieže pasirodė klounai, šokantys žirgai. Vaikų laukė lėlių teatras. Smagumėlis!


Nors pati didžiausia pramoga bent jau mūsų vaikams buvo moliūgų rinkimasis. Leidome jiems išsirinkti po 3 mažyčius dekoratyvinius moliūgus, bet jie tarsi mūsų negirdėjo ir krovė viską iš eilės, jiedu turbūt buvo pasiruošę susikrauti visą derlių. Juk iš tikrųjų tos spalvos ir formos užburia. O namie moliūgai pasitarnavo kaip patys puikiausi žaislai. Bent jau kelias dienas kitų žaislų nereikėjo.


Taigi jei sumastytumėte kitamet apsilankyti moliūgų karalystėje užsukite šiuo adresu. Tiesa, jų pačių įsigyti galite dar ir visą spalio mėnesį. O savaitgalį prieš šventę, jie organizuoja moliūgų rinkimą. Manau, taip pat puiki pramoga bevaikiams arba su didesniais vaikais, nes pabraidyti po aukštą žolę yra kas. Būtinai išbandykite!!! Moliūgai skanu! Jau dabar pradėjau rinkti moliūgų receptus, nes juk reikia juos suvalgyt :)

Na, o kitą savaitgalį žadam lėkti obuolių rinkt ir sulčių spaust. Beje, taip pat su atrakcijom. Jei bus kas įdomaus parašysiu. O dar kitą- bulvių šventė. Žodžiu, kaip visada sakiau, belgai pasidaro šventę iš nieko. Valio jiems!


3 komentarai:

  1. Kur obuolius rinksit? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kažkur link Hasselto berods. Gal ir jūs ten būsit?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aa.. nea. aš galvojau gal kur kokie laukai čia aplink yra, nes taip niekada niekur ir nesu buvus..

    AtsakytiPanaikinti