Apie Belgiją draugai: čia išmokome neskubėti

Kur kitur jei ne pas Dianą ir Andrių paragausi kepsnių. Turbūt visus barbekiu, kiek esu valgiusi svečiuose Briuselyje, valgiau būtent pas juos. Svetingi ir vaišingi žmonės- ką čia bepridursi. Kaip patys sako "mėgstam pabaliavot" :). Ateini, išsidrėbi jų gėlynais išpuoselėtame sodelyje (Andriaus nuopelnas) ir sėdi sėdi sėdi- juk reikia kažkada atsisėdėti. O pas juos puiki vieta šiam reikalui. 

Su jais susipažinome jau čia - Briuselyje. Bene, E. Cavell ligoninėje, kur visas tuntas lietuvių keliavo į ekskursiją po gimdymo ir motinystės skyrius. Tai vienas smagesnių prisiminimų, nes atvykus į svečią šalį visas pasaulis rodos aukštyn kojom sutvertas, o nueini į kažkokią ligoninę, kurioje atrandi pulką lietuviškai kalbančių žmonių. Ir iškart pasidaro gera.

Na, o šiai vasarai prasidėjus, kol dar nebuvo įsibėgėjęs liūčių sezonas, mudvi su Diana ryžomės ekspromtiniam planui chuliganui. Susisodinome savo vaikus ir išvažiavome į Kessel-Lo parką, esantį šiek tiek už Briuselio. Mudviem buvo iššūkis, nes visgi parke sugaudyti keturis mažus vaikus, visus pavalgydinti, sužiūrėti, kad būtų laimingi, pailsėję ir saulėj neiškepę ne tokia jau ir lengva užduotis be tėčių. Bet mums pavyko!!!

Ir štai ateinantį antradienį jie jau palieka Briuselį. Sakyčiau vieni pirmųjų iš pažįstamų. O atrodė, kad tas laikas niekad neateis...

Apskritai, šiuo metu Belgijos sostinėje stipriai justi kraustymosi vajus- visur vyksta "garage sale'ai", vos ne prie kiekvieno namo stovi kraustymo kompanijų sunkvežimiai (in arba out), pro langus keliauja baldai ir kiti didesni daiktai (žinia, daugumoj Briuselio namų draudžiama baldus gabenti per laiptines, o kai kur tai tiesiog neįmanoma), vyksta atsisveikinimo vakarėliai ir keičiasi publika. Ne tik lietuvių. Toks jau tas Briuselis.

Gero kelio Jums! Baltai pavydime, kad labai greitai sveikinsite Baltijos jūrą. Ir apskritai turbūt pavydime, kad grįžtate namo ilgam. Pasakykit prašau gintarinei jūružėlei, kad ir mes netrukus atplauksime :)


Ko pasiilgsite labiausiai palikdami Belgiją?

Grįžę į Lietuvą tikriausiai daug ko pasiilgsim. Belgijoje išmokom neskubėti arba bent nepykti ant tų, kurie neskuba. Parduotuvėje, degalinėje, einant per gatvę ir pan. – viskas vyksta pamažu, pasikalbant, niekas niekur neskuba. Palyginus su belgais, lietuviai – greitojo bėgimo čempionai :).

Didelis malonumas, kurio Lietuvoj neturėsim – naktimis apšviesti greitkeliai. Neretai iš įvairiausių kelionių po Belgiją ir aplinkines šalis grįždavome vėlai. Vairuoti apšviestu keliu daug lengviau nei tamsoje.

Dar vienas dalykas, šovęs į galvą – malonu, kai apsiperkant parduotuvėje, tavo prekes paslaugiai sudeda į tavo atsineštus krepšius (tik kai kuriuose prekybos centruose- aut. past.). Telieka susikraut iš vežimėlio į bagažinę.

Negali likti nepaminėti ir Belgijos smulkieji verslininkai – smagu, kai duonininkas, mėsininkas, kirpėjas, gėlininkas visai šalia namų, tau šypsosi, sveikinasi, o vaikus vaišina dešros griežinėliu ar sausainiu. Tai tik keletas dalykų, kurie pirmieji šovę į galvą. Bet visko kur kas daugiau.


Aplankėte tikrai nemažai. Keliavote daug. Išvardykite 5 vietas, kurias rekomenduotumėte aplankyti geriausiems draugams. 

Pirmiausiai, žinoma, rekomenduojame aplankyti Briugę, Gentą, Antverpeną. Per trejus metus ne kartą lankėmės šiuose miestuose, kartais tiesiog vaikščiodavome po centrą, užsukdavome į miestų katedras, kitas bažnyčias, kuriose daug žymių flamandų dailininkų paveikslų, kartais eidavom į muziejus, o kartais – tiesiog pavalgyti vietos restoranuose.

Kita kelionė turėtų būti jau Ardėnų link – akmeniniai miesteliai, feodalinių pilių griuvėsiai ir įvairių vietos kunigaikščių pilys, kuriose bandoma atkurti buvusį interjerą, sodus ir pan.

Būtinai rekomenduojam aplankyti kurį nors iš buvusių vienuolynų griuvėsių, pavyzdžiui Villiers Abbey – ten tvyro neišsemiama ramuma. Reikia užsukti ir į trapistų vienuolyną ten gaminamo alaus (galbūt netgi geriausio (!) pasaulyje alaus) bei sūrio paragauti.

Ir penktoji vieta – tai visa, kas lieka :)  - įvairių įvairiausi muziejai, parkai, zoologijos sodai, likusios pilys, pajūris, mažiausias pasaulyje miestas, topiarų parkas, kelionės senaisiais traukiniais, dviračiais, riedančiais traukinio bėgiais, pėsčiųjų pasivaikščiojimo takai, I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo mūšių vietos, atminimo paminklai, kapinės, stalaktitų bei stalagmitų urvai, pagrindinės miestų aikštės ir dar daug daugtaškių...

Jei galėtumėte vieną dalyką perkelti į Lietuvą, ar toks atsirastų? Koks?

Pigų benziną :), kad galėtumėm ir toliau keliauti tokiais pat tempais, tik jau po mylimą Lietuvą (viena iš diplomatinių privilegijų dirbant svečioje šalyje - aut. past.)

Visgi ne viskas čia tobula. Ko Belgija nesugebėjo duoti? Ko trūko?

Visada išvykus iš Lietuvos trūksta artimųjų, draugų. Taigi čia atsakymas amžinas, kaip rotacija :)

Ko belgai galėtų pasimokyti iš lietuvių?

Organizuotumo :) istorijų, kaip belgų meistrai atlieka įvairius remonto darbus, užtektų ne vienam vakarui.

Maloniausias prisiminimas iš šios šalies.

Dvi kelionės iš E. Cavell ligoninės į namus... :)

Vafliai, bulvytės, moliuskai, spurgos – štai ir beveik visa jų virtuvė :) :) Ką skaniausia ragavote Belgijoje?

Dar ledai ir šokoladas... :)

Idėjiškai Jūs labiau valonas ar flamandas? :)

Vienas iš šeimos – žemdirbys gėlininkas atsipūtęs valonas, o kitas – viską apskaičiuojantis ir organizuotas flamandas. O vaikai labiau panašūs į prancūzus :)

Jausmas, kad jau tuoj tuoj grįšite ten, kur trumpa vasara, gausus sniegas, bet taip pat jūsų šaknys, tėvai ir seni geri draugai :)

Vėl viskas iš pradžių.