2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

Pasakų miestelyje

Dar vienas iš gyvenimo Belgijoje ypatumų, kad ši šalis turi daug kaimynių, kurias gali vos ne ranka pasiekti. Maždaug 100 km atstumu nuo Briuselio Olandija, Vokietija ir Prancūzija, o už 200 km - Liuksemburgas. Taigi keliauk į sveikatą, jei tik yra noro ir jėgų. Laiko reikia taip pat.

Prieš kelias savaites keliavome į Vokietiją, Monschau miestelį. Jei norite pasijusti tarsi pasakos herojus - jis kaip tik jums. Įsikūręs dauboje, apsuptas miškų, išraizgytas mažomis senovinėmis gatvelėmis, su raganiškomis iškabomis ir vokiško stiliaus karkasiniais namukais. Toks yra Monschau.

















Kodėl jis toks? Nes jo architektūra nepakitusi jau 300 metų. Antrojo pasaulinio karo naikinamoji galia aplenkė šį slėnį ir šiandien galima grožėtis tuo, kas reta pamatyti. Netgi pilies liekanos yra gan solidžios. Tiesa, pilis nukentėjo ne nuo karo, o nuo žmonių. Monschau pilis buvo patekusi į privačių žmonių rankas. Šiems, žinoma, reikėjo mokėti mokesčius už ją kaip už nekilnojamąjį turtą. Sunkmečių jos gudrūs savinininkai tiesiog nuplėšė stogą, kad pilis nebetektų pastato statuso. Mokėti nebereikėjo, tačiau pilis pradėjo irti. Ir tik vėl patekusi į gerąsias rankas atgijo.

Šiandien jos prieigose rengiami koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Pavyzdžiui, Monschau Klasika - operos festivalis, kuriame skamba kūriniai nuo Verdžio ir Mocarto iki Pučinio.

Man tai žinokit pavydu, kad tokie maži miestukai, teturintys vos 13 000 gyventojų, sugeba rengti tokio lygio renginius, turėti traukinuką, pūsti stiklą, turėti spausdinimo ir alaus muziejų ir t.t. O mūsiškė provincija snaudžia...nes tingi...nes nėra iniciatyvių žmonių...

















Be pilies yra dar nedidelių kalvų su gynybiniais įtvirtinimais ant jų. Bet mes jau palikome juos ateičiai, kai mažoji vaikščios, nes nešti apie 20 kg aukštyn žemyn visai ne sexy, ar ne? :) Užteko ir šio kopimo į tą pilį. Žinokit, su vaiku ir su vežimėliu visai ne kas stumtis stačiu akmenimis grįstu taku į viršų...

















Dar vienas miestelio akcentas - smagiai juo vinguriuojanti srauni upė Rur, kurios malonus šniokštimas gaivina gausybę turistų. Tikrai. GAUSYBĘ.
























Turbūt nereikia nė sakyti, kad mažos, jaukios parduotuvėlės čia dirba ir sekmadieniais. Restoranai, kavinės taip pat. Nors mūsų pasirinktoji valgymo įstaiga negali pasigirti puikia virtuve, bet tikiu, kad galima ten tokią rasti. Bet tikriausiai miestelio užkampyje, o ne ant turistų maršruto, nes juk jie valgo bet ką :)

















Puiki miestelio panorama atsiskleidžia pakilus dar aukščiau pilies - į apžvalgos aikštelę. Arba galima užvažiuoti ten automobiliu (mūsiškis variantas). Tuomet visas miestas kaip ant delno, nors imk ir neškis...

















Verdiktas: grįžti verta :)

2009 m. liepos 10 d., penktadienis

Belgų aistra - komiksai

Manyčiau, prancūzų taip pat. Šiuose kraštuose juos skaito visi - nuo mažo iki seno. Kartą net stebėjau, kaip statybininkas, turintis eiti dirbti, niekaip negalėjo atsiplėšti nuo komiksų žurnalo. Ir tik, kai užvertė paskutinį puslapį, pajudėjo iš vietos. Tiesa, čia jie niekur neskuba, juk darbas - ne vilkas, į mišką nepabėgs.

Taigi tiek prancūzai, tiek belgai pamišę dėl pieštinių istorijų. Pamenu, tik atvykusi šion šalin keliavau į didelį knygyną pasižvalgyti ir tikrai nustebau radusi ten lentynų lentynas, nukrautas komiksais. Svarbiausia, kad suaugusiųjų knygų skyriuje taip pat. Juk Lietuvoje mes linksmas knygutes ar žurnalus priskiriame vaikų kategorijai ir tik.

Tad neveltui 2009-ieji Belgijoje yra paskelbti komiksų metais. Šiemet karaliauja geraširdžiai personažai ir jų intriguojančios istorijos. Beje, juos kuria per 700 komiksų autorių - tad vienam šalies kvadratiniam kilometrui jų tenka daug daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Komiksų istorija prasideda nuo žurnalų ir laikraščių, kuriuose buvo spaudinamos jų serijos. Tarp populiariausių ir labiausiai žinomų komiksų herojų yra žurnalistas Tintin... ir jo šuo Sniegutis...




























...geriečiai našlaičiai Bob ir Bobette...
(įdomu, kad šie veikėjai skirtingose šalyse turi skirtingus vardus)
























... ir, žinoma, Smurfai.



















O aš nuo pat vaikystės iki atvykimo Belgijon buvau giliai įsitikinusi, kad Smurfai - tai lenkų produktas :). Mano vaikystėje šių mėlynųjų žmogiukų nuotykius rodydavo Lenkijos televizija, tad taip ir formavosi šis stereotipas.

Įdomu, kad šie nuotaikingi nykštukai atsirado kaip antraplaniai veikėjai dar 1958 metais ant iliustratoriaus Peyo lapo. Greitai išpopuliarėję ir ėmėsi pagrindinių vaidmenų, šiandien Smurfai ir jų kūrėjai pelno pasaulinę šlovę. Tiesa, animuotos Smurfų versijos autorystė priklauso JAV, bet gimė jie Belgijoje.

Na, o Lucky Luke su savo arkliu!!!!!!

























Man jis taip pat tikrai nebelgiškas atrodė, o visiškas JAV produktas su sava plačia "amerikoniška" šypsena. Pamenu dar sovietmečiu pusbroliai gaudavo lipdukų iš JAV - tokių spalvotų ir blizgančių. Mums vaikams jie atrodė tiesiog stebuklingi. Kaip šiandien matau lipduką su Lucky Luke atvaizdu ant giminaičių šaldytuvo. Gal dėl to ta sąsaja su JAV...

Belgijoje komiksai ne tik popieriaus lape. Jų akimirkos atsiduria ir ant miesto pastatų sienų. Tai pastebėjau dar 2008 vasarį, kai pirmąkart buvome atvykę "apsiuostyti" laikinųjų namų.

























Neseniai atradau, kad tų sienų tikrai daugiau nei pakliuvo į mano akiratį. Čia net visą turą po Briuselio centrą galima pasidaryti, nes piešinių net 33. Vis dar turiu šį planą užantyje kuriam nors savaitgaliui :)

Apie visus šiuos veikėjus ir komiksus būtų galima rašyti kažin kiek. Kiekviena jų istorija įdomi, nes siekia ne viena dešimtmetį. Gal dar kada prie jų ir teks sugrįžti. Na, o jei lankysitės Briuselyje ir norėsite pasmalsauti, keliaukite į Belgijos komiksų centrą. Pati dar ten nebuvau, bet kai pabūsiu - parašysiu.