2009 m. sausio 14 d., trečiadienis

Ivan da Marija

Na taip... lietuvių virtuvė nėra tokia populiari kaip japonų, italų, kiniečių ar indų. Na, bent jau kol kas. Bet tikri lietuviai, gyvenantys ten, kur varškė, grietinė ar juoda duona yra retenybė, tikrai pasiilgsta bent kažkokio lietuviško skonio (Airijoje ir UK turbūt tai ne itin jaučiamas šis trūkumas :). Kaip sakoma, įprotis blogiau nei prigimimas. Ne veltui, mūsų geidžiamiausios lauktuvės iš LT "Agotos" duonelė ir varškė. Visa kita jau kaip nors...

Taigi ieškojome mes čia to kažko lietuviško ir ... praėjusį savaitgalį mums pagaliau pavyko rasti rusų-ukrainiečių parduotuvę "Ivan da Marija", kurioje gan nemažai lietuviškų ir jiems artimų produktų. Štai ką mes įsigijome.















Tik įžengus į "Ivan da Marija" patalpas atrodo, kad laikrodis atsisuka bent kokius 20 metų atgal. Bet tame ir žavesys, kad eini tarp lentynų ir akys mato pažįstamus produktus, o ausys atpažįsta kiekvieną žodelį :) Šiaip su tuo nesusidurūs sunku suvokti, koks tai jausmas. Kai net atrasta įprasta rupi druska - tarsi skaniausias saldainis vaikui.

Ką gi mes dar įsigijom? Štai pavyzdžiui, įvairių kruopų, kurių čia net ir didžiosiose maisto parduotuvėse nėra. Čia tik ryžiai ir kuskusas. Pirkdami grikius duoklę atidavėm šūkiui "Pirk prekę lietuvišką", nes pirkom mažesnį kiekį už didesnę kainą vien dėl to, kad buvo užrašyta "Tėviškės grikiai" :). Atvirai pasakius, Lietuvoje tokių net nematėme...





















Bene brangiausia mūsų įsigyta prekė - "Marijampolės pieno konservų fabriko" kondensuotas pienas "Rududu". Jis ir paprasti sausainiai ale "Gaidelis" virto skaniu tinginiu vakarėliui.















Radome ir taip mūsų mėgstamos varškės. Ji buvo sušaldyta, tad nežinojome, ko iš jos tikėtis atšildžius, bet vakar iš jos gavosi puikus varškės apkepas. Nesu tikra dėl jos skonio, jei, kas mėgsta valgyti ją vieną, bet apkepams, varškėtukams ir spurgoms, manau, puikiai tinka.















Juodos duonos taip pat įsigyta. Tiesa, ji kaip ir grietinė bei dar nemaža dalis produktų gaminama Vokietijoje, bet skonis liuks - tarsi gaminta Lietuvoje. Nepalyginama su visokiais bandytais belgiškais pakaitalais.

Alkoholio skyriuje beveik vien tik degtinėlė įvairiausio dydžio taroje. Na, dar galima įsigyti matrioškų, rusiško stiliaus vazų, servizų, kosmetikos ir pan. :)

Aptarnavimas gan puikus. Šeimininkai visus pasitinka ir išlydi su šypsena, o pirkusiems už 50 eurų ir daugiau, duoda išbandyti laimę loterijoje - t.y. "krutitj koliso". Kiek matėme tą ratą sukančių žmonių, tiek jų išsinešė marinuotų agurkėlių. Bet vis atrakcija, ar ne? :)

2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienis

Vakaras Briuselio Afrikoje

Kai Mantas pasakė, kad vieną vakarą kartu su jo kolegomis keliausime į Afriką Briuselyje šiek tiek nustebau, nes afrikiečių gausa nebuvo patraukusi mano dėmesio kaip, pavyzdžiui, arabų populiacija, kuri Europos sostinėje daug gausesnė ir labiau į akis lendanti.

Matongé. Taip vadinasi nedidelis kvartalėlis (maždaug 3-4 gatvės), po kurį vakar žvalgėsi 7 smalsūs lietuviai. Iškart matyti, kad buvome įlindę ne į savo teritoriją, nes švietėme tamsoje :). Svarbiausia, kad šios kelios gatvelės įsikūrusios ne miesto nuošalyje, o visai greta europinių institucijų.

Šio afrikietiško rajonėlio formavimasis prasidėjo praėjusio amžiaus antroje šeštojo dešimtmečio pusėje, kuomet buvo įkurtas Maisaf (Maison Africaine, "Afrikos namai") - centras, skirtas Belgijos Kongo studentams. Kongui atgavus nepriklausomybę, čia plūstelėjo šios valstybės emigrantų banga, kuri pradėjo formuoti Matongės- Kongo sostinės Kinšasos centrinės gatvės tokiu pat pavadinimu stilių.



















Tam tikri šaltiniai teigia, kad apie 1986 m. Matongės kvartalėlyje stipriai krito nekilnojamojo turto kainos- tiek nuomos, tiek pardavimo srityse. Vietiniai gyventojai, negalėdami ilgiau tverti naujosios kaimynystės, išsikeldavo net nepardavę ar išnuomavę savo turimų namų.

Matongėje itin gausu kirpyklų. Specifinių. Na, jei norit kasyčių, dredų, šinjonų, perukų ir pan.- tai ta vieta kaip tik jums. Net ir vyrai su bigudukais plaukuose čia norma :). Vitrinose iškabos su juodaodžiais. Vieną kerpa, o dar penki stovi aplinkui ir pliurpia. Mūsų tarpe savanorio išbandyti šias unikalias paslaugas neatsirado. Gal kaip nors kitą kartą- kai reikės ruoštis karnavalui :).

Užėjome ir į vieną iš vietinių maisto parduotuvėlių. Esminiai produktai belgiški, bet buvo ir egzotikos. Manto kolega Gediminas neseniai lankėsi Konge, buvusioje Belgijos kolonijoje. Jis pasakojo apie kirminus, kuriuos skanauja kongiečiai. Jų radome ir toje parduotuvėje - netgi kelių dydžių. Kilogramas kirminų - 30 eurų. Pasiteiravome, kaip juos valgo. Jaunas malonus pardavėjas paaiškino, kad tai labiau kaip užkandžiai, nors yra, kas ir gamina juos pomidorų padaže, tačiau recepto berniukas sakė nežinąs. Įdomumo dėlei, 50 g nusipirkome, nors nė vienas neketino ragauti. Visi tokie dosnūs, kad sakė parneš išvykoje nedalyvavusiems kolegoms :) :) :) Kiek žinau, taip ir guli visi sveiki ir gražučiai lėkštelėje. Drąsiau, PSK!!!

















Restoranų gatvelėje buvo gan ramu, bet į vidų manęs kažkaip netraukė užeiti. Visgi ta tamsi spalva atbaido :) - nežinai ko tikėtis. Ekskursijos gidas Robertas pasakojo, kad vasarą šioje gatvelėje, kai visi staliukai iškeliauja laukan, net jaučiamas saldus neišsisklaidęs žolės kvapas. Anot jo, jauties kaip Amsterdame.

O pamenate tokias telefonų kabinas, kurios karaliavo sovietmečiu paštuose. Jomis naudodavomės, kai norėdavome skambinti į kitą miestą ar valstybę. Va tokio gėrio čia taip pat dar galima rasti ir skambinti į beveik bet kurią Afrikos šalį tik už 5 euro centus. Pigu.

Centrinė Matongės vieta- Švento Bonifacijaus bažnyčios aikštė, kuri aplipusi restoranėliais. Viename jų - Le 2eme element - vakarieniavome ir mes. Kas mėgstate tailandietišką maistą rekomenduojame, bet tik nepamirškite rezervuotis iš anksto, nes vieta labai populiari. Beje, desertų megėjai, desertų jame nerasite.

Gailėjausi, kad nepasiėmiau fotoaparato, bet bendražygiai sakė, kad but buvę nesaugu fotografuoti. Na gal... Kad geriau pajusti tą atmosferą, šiek tiek Matongės vaizdų Flickr galerijoje.

Internete perskaičiau, kad birželio pabaigoje, Matongėje kasmet vyskta Afrikos šventė su mugėmis ir muzika. Jei nepamiršim, būtinai apsilankysime.

2009 m. sausio 5 d., pirmadienis

Naujos patirtys dar iki Naujųjų

Likus keletui dienų iki jautuko metų, mumis aplankė draugai iš Lietuvos. Kas gali būti geriau, kai beveik visi lietuviai išvyko į LT, o švenčių džiaugsmu norisi su kažkuo pasidalinti plačiau.

Ta proga biski pakeliavome 100 km spinduliu. Pavyzdžiui, lankėmės ledo skulptūrų parodoje. Žmonių gausybė, eilė juda kaip prie Lenino mauzoliejaus, jaučiasi, kad žiema (viduje nuolat palaikoma -5 laipsnių temperatūra). Tiesą pasakius, kai spaudžia šaltukas kultūra rūpi tikrai mažiau. Ir besibaigiant ekspozicijai norisi lėkti iš ten kuo greičiau. Įdomus sprendimas, kad po šaltosios palapinės gali keliauti tiesiai į šiltąją, kur garuoja kava ar arbata , šilta, vaikai supasi karuselėse.

















Šį paroda vyksta kasmet nuo 2000 m. Šiemet ledo skulptūros atspindėjo magijos temą. Aplinkui buvo daug runų, kortų, Hario Poterio motyvų, pabaisų ir magiškų paukščių.

















Bet smagiausia, kad baigiantis parodai, ledo bare galima pasivaišinti karštu vynu. Mes taip ir padarėme :). Kitos akimirkos su ledo kūriniais čia.

















Kitą dieną sumastėme nukeliauti į garsųjį Briuselio Atomiumą, kuriame nebuvome ir mes. Šis atomo modelis (padidintas 156 mlrd. kartų) pastatytas 1958 metais, kuomet Briuselyje buvo rengiama EXPO paroda. Būtent šioms pasaulinėms parodoms ir skirta ekspozicija atomiumo viduje.

















Na, o norint pakilti į patį viršutinį burbulą, teko palaukti kokią valandžiukę eilėje prie lifto. Nes tądien čia užplūdo Taizė suvažiavimo dalyviai, tarp kurių teko išgirsti ir lietuviškų balsų. Jie džiaugėsi, kad atvyko į Atomiumą per mišias, nes po mišių išvis bus anšlagas. Štai tau ir tikėjimas- kai religija iškeičiama į mokslą :).
Tarp burbulų judėjimas vyksta slenkančiais arba paprastais laiptais, kurie yra įmontuoti į iš išorės matomus burbulų sujungimus.

















Gaila, kad panoraminis burbulas neatskleidė viso grožio, nes Briuselį buvo apgaubęs rūkas. Tačiau pasitarnavo pažintiniam tikslui- kitaip sakant iš viršaus radom keletą pramogų, kurių nebuvome matę anksčiau ir būtinai aplankysime artimiausiu metu.



10 cm sniego

Iš esančių Lietuvoje ir iš ten grįžtančių vis tik girdi apie 45 cm sniego ir žiūri į sausą žemę Briuselyje. Bet štai pabudę, pamatėme pabalusią mūsų vyšnią su baltu riebiu balandžiu ant jos (čia karveliai tikrai labai riebūs :)). Visiška romantika...

Norisi bėgti ir lipdyti senį besmegenį, bet ir nesinori darkyti to grožio, kuris manau ilgai čia neužsilaikys.

Briuselio gatvėse iškart sumažėjo srautai, nes ne visi drąsūs važiuoti su vasarinėmis padangomis. O mes taip ir nenusipirkom nei gremžtuko, nei šepetuko sniegui. Tikiuosi ir neteks to daryti.

Beje, Naujieji metai čia buvo sutikti itin ramiai. Kaip supratome, fejerverkai buvo tik miesto centre, o kitose miesto dalyse tai daryti turbūt draudžiama, nes vienas kitas pokštelėjo, bet ir tik. Po to pagalvojome, kad niekur ir nematėme, kad būtų pardavinėjama pirotechnika. Reiktų užvešti čia kokių lietuviukų su savo amunicija- išmokytume belgus ir naujus pasitikti :) :) :)